The secret to helping a person with disabilities

Norintys skaityti tekstą lietuvių kalba slinkite žemyn

Sometimes my disability makes me feel like I did when I was a child. I need to learn how to do simple things just to take care of myself. Things that I once leaned how to do, but can no longer do for myself. Of course, I always value people’s kindness and help, but there are situations where I really want to do it “myself”. There are also situations where people are very intent on helping but don’t really know how and do not want to take the time to listen. For example:
1. Probably every wheelchair user has experienced this: A stranger, even without asking, grabs the
handles of the wheelchair and starts pushing. It sometimes also happens that they carry something in
one hand and push with the other hand. Then it is much harder for me to control the wheelchair. I accept help if I really know it will be hard for me (especially in winter or when I am going uphill). But often I just want do it myself.
2. Sometimes I am confronted by a difficult door. A stranger tries to help but blocks the entrance and
then grabs the front of the wheelchair and tries to pull the wheelchair inside.

3. Sometimes there is an obstacle, such as a door threshold and a stranger offers to help but they don't
understand how to lift the front wheels. Since I am a coward, I do not like such a situation very much.
Family and most friends already know that you can't get over a threshold without lifting the front wheels up, but those who want to help but don’t understand how worry me. I’ve never been thrown out of a wheelchair, but more than once I have lost my balance.

4. When you need to transfer for example into a taxi, some drivers want to help and grab the armpits or hands and don't ask if it is a good way to transfer. Or I put my transfering board on seat and I'm going to move inside the car, but most drivers don't understand why i need that board and just pick it up because they think it's just in the way.
5. Another annoying thing is when family members or friends want to help me put on my jacket. I realize they want to help, but then often I have to hurry, and something inevitably goes wrong. For example, one tries to push down the back of the jacket so that my lower back is not exposed while the other is zipping the front of the jacket closed and I feel like a doll being pushed and pulled. I appreciate the offer, but it's usually better to do it myself .

6. When eating with friends or relatives, often they try to make it more convenient for me, by placing
everything so close to me that I don’t even feel uncomfortable taking a fork or cup. But they leave me no space. As a result if I move my plate it can cause something to spill or tip over, like my drink or coffee.

All of these problems are due to the fact that no one asks the question: 'Do you need help?' How can I
help? What should I do? This is the one thing I wish I could say to everyone who wants to help: Thank you for your kindness. I really appreciate it. But please take a moment to understand HOW to help, before you start to help.

Pagalbos neįgaliam asmeniui paslaptis

Kartais mano negalia priverčia mane jaustis taip, kaip aš jaučiausi būdama vaiku. Aš turėjau išmokti daryti paprastus dalykus, kad tik pasirūpinčiau savimi. Dalykai, kuriuos kažkada atlikdavau savarankiškai, bet nebegaliu padaryti be kitų pagalbos. Žinoma, aš visada vertinu žmonių gerumą ir pagalbą, tačiau yra situacijų, kai labai noriu tai padaryti „aš pati“. Taip pat yra situacijų, kai žmonės labai nori padėti, bet nelabai žino kaip ir nenori skirti laiko klausytis. Pavyzdžiui:
1. Kiekvienam judėjimo negalią turinčiam gerai žinoma situacija, kuomet žmonės net nepasiklausę griebia už vežimėlio rankenų ir pradeda stumti. Dar būna ir taip, kad patys nešasi krepšius, tai stumia tik su viena ranka, tada man žymiai sunkiau suvaldyti vežimėlį. Priimu pagalbą, jei tikrai žinau, kad man sunku (ypač žiemą ar kai reikia įvažiuoti į įkalnę), bet dažniausiai aš noriu tą daryti pati.
2. Taip pat dažna situacija kai nori atidaryti duris, bet užstoja įvažiavimą ir tada dar čiumpa už vežimėlio ir bando įtraukti.

3. Nori pervežti per kliūtį, bet nepakelia priekinių ratukų. Kadangi aš esu bailė, tai man tokios situacijos labai nepatinka. Šeima, dauguma draugų jau žino, kad kliūties neįveiksi nepakėlus priekinių ratukų aukštyn, bet tie kurie nori padėti, bet to nesupranta, įvaro man baimės. Išgriuvus dar niekad nebuvau, bet ne kartą esu neišlaikius pusiausvyros.

4. Kai reikia persėsti pvz.: į taksi, kai kurie vairuotojai norėdami padėti griebia už pažastų ar rankų kad perkelti. Arba aš pasidedu savo persikėlimo lentą, o jie paima ją, kad man nemaišytų. Žinoma, visa tai vyksta manęs net nepaklausus.
5. Dar vienas erzinantis dalykas, kai šeimos nariai ar draugai man nori padėti apsirengti/ nusirengti striukę. Suprantu, kad jie nori padėti, bet tada dažnai man tenka skubėti, tada būtinai kas nors nesiseka. Vienas bando pataisyti striukę gale, kitas jau užseginėja. Ačiū jiems, kad jie tokie geri, bet aš gi noriu pati :)

6. Labai dažnai nutinka taip, pvz.: kai sėdam prie stalo valgyti tai sukrauna viską taip arti manęs , kad man net nepatogu paimti šakutę ar puodelį, nėra vietos ir viskas kliūna tada. O jei noriu pastumti tai dar ir išverčiu ką nors.

Visos šios problemos kyla dėl to, kad niekas prieš bandydamas padėti nepaklausia: „Ar jums reikia pagalbos?“ Kaip aš galiu padėti? Ką turėčiau daryti? Yra vienas dalykas, kurį norėčiau pasakyti visiems, norintiems padėti: Ačiū už jūsų gerumą. Aš tai labai vertinu. Tačiau prieš norėdami padėti, prašau skirti šiek tiek laiko suprasti, kaip tą padaryti.