Norintys skaityti tekstą lietuvių kalba slinkite žemyn.
Hello!
With some of you I am already a little familiar. And who doesn't know me yet, I
will introduce myself: My name is Raimonda, I have been disabled for 5 years, I am a tetraplegic living in Lithuania and now I am trying to overcome various
obstacles faced by disabled people.
Before I worked for Rehadesign I rarely went to the Vilnius
old town. Why? Because it is generally not very accessible for wheelchair
users . Not only the buildings, but also the streets are challenging, There are uneven pavements, curbs, no
wheelchair ramps or if they are there, they are generally too steep.
We wanted to find out which places of Vilnius old town
are wheelchair accessible and decided to
start with hotel cafes. We visited cafes
in three hotels located in Vilnius old
town to see just how accessible they are.
It all started from a call to the hotel "Vilnia".
Hotel “Vilnia” is a 4 star new boutique hotel which is attractive for its
exclusive location in the Vilnius old town across the street from a very lovely park. (https://hotelvilnia.lt/?lang=lt).
When we called they assured us that the hotel is accessible
for disabled people and that I could easily access the cafe but the parking
space was on the street. When you go on the other side of the street you can
find a couple parking spaces reserved for people with disabilities.
To get to the hotel I had to cross the street but it was
easy. There is a crosswalk, a small ramp and that's it I am on the other side
of the street next to the hotel doors. The doors open up automatically.
Yeahhhh!
There is a small bump at the doors to get over. But rest
assure if I managed to go over it you can too.
It was easy to find the cafe. In fact, there is one at the
entrance and a larger restaurant downstairs.
Of course there was an elevator, a bit difficult to find, but a
friendly employees led us to it. And of course there were some doors that you
need to open. I liked the tables better at the downstairs restaurant. They were
higher then in cafe on the first floor and it was much easier to pick up the coffee
cup. And there was enough space to move with the wheelchair.
We met next in the hotel "Pacai". Set in the heart
of Vilnius Old Town - Hotel Pacai is famous for being the most magnificent
mansion in the Grand Duchy of Lithuania. The stately building has been recently
restored. ( https://hotelpacai.com/en ).
Before going I called to ask if the hotel cafe is
accessible for disabled people. When we got the confirmation that it was we decided to met there.
This hotel has an inner court with a couple of parking spaces but we were told that they are only
for people who are staying in the hotel and not for the cafe users. That's why
I decided to go there with a taxi and not to think where should I leave my car.The inner
court is quiet and there's enough space to get out of the car, the taxi let me
out not far from the entrance. There is a small incline up to the hotel door
but when you go up it the doors open up automatically.
And right next to the reception is the cafe. There was
enough space to move with the wheelchair, the tables were comfortable, you can
choose wherever you want to sit: at a low or higher tables. The environment was
nice and stylish.
We picked the hotel "Amberton" as our next meeting
point. The hotel is located near Gedimino Prospect, the main shopping street of Vilnius and it has a
magnificent view of the Cathedral , the most important church in Vilnius. (
https://ambertonhotels.com/en/vilnius/ ).
Like before we called
them and asked if the hotel and the cafe is accessible for the disabled and if
there were parking spaces. The hotel was accessible but they didn't have
dedicated parking. I solved that problem by parking my car on the other side
of the street near the cathedral where there is a parking area. The only place
dedicated to disabled was occupied. But in Lithuania if you have a disabled
sign in the window of your car, you can leave your car at almost any parking
place and you will not get a fine. So, I did.
When I crossed the street to the hotel I saw that there was
a ramp, which looked quite steep. I was
worried that I won't be able to go up... but I managed! Unfortunately I
couldn't make it over the small bump at the top of the ramp without help...
thank you Gene for your help!
The hotel doors open automatically and we saw the door to
the cafe just to the right. The doors are opened by pulling or pushing, they
don't open automatically. You know how i deal this situation? Usually I just
ram my wheelchair into the door and I push, this time Gene helped me again.
The cafe was very beautiful, spacious, there were a lot of
space to move around, the tables were comfortable and the view was wonderful.
So, what is my opinion of these three hotel
cafes that we tested? I liked the atmosphere of the Amberton most due to
its spacious interior and view to the cathedral. But the most accessible to me
was the hotel "Vilnia". For me and probably for you it is very important
to be as independent as I can be, that's why I like it when I can do everything
by myself, and in hotel "Vilnia" I arrived and left without anyone's
help.
We hope that this information is useful for other wheelchair
users. Did you like this article? If you find it useful, please let us know by
leaving a comment below or on the RehaDesign FB page (https://www.facebook.com/rehadesign/) If we get enough positive
feedback, we will continue our research. Perhaps you can tell us where you
would like us to go next?
Sveiki ;) Su kaikuriais iš jūsų jau esu pažįstama, o kurie manęs dar nežino tai trumpai prisistatau: esu Raimonda. Neįgaliojo vežimėlyje esu jau 5 metus, esu tetraplegikė. Gyvenu netoli Vilniaus. Tapusi neįgali susidūriau su begale kliūčių, kurias ir stengiuosi įveikti.
Kol nedirbau su Rehadesign kompanija į Vilniaus centą ir senamiestį retai ir važiuodavau. Kodėl? Todėl, kad pritaikymas neįgaliesiems tikrai nėra pakankamas, netgi ir ne vidutinis. Nelygus grindinys, kreivos plytelės, bordiūrai, slenksčiai, nėra užvažiavimų arba jie per statūs. Žinoma, kuomet šilta, galima būti lauko kavinėse ar parke, o ką daryti kai atšals?
Taigi surandant tinkamą vietą susitikimui reikėjo pasukti galvą. Kol sugalvojome, jog galima susitikti viešbučio kavinėje, juk jie turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia. Kitas man labai svarbus klausimas ar jie turi parkavimo vietų?
Viskas prasidėjo nuo viešbučio "Vilnia". Paskambinus į jį, darbuotojai patikino, kad viešbutis pritaikytas žmonėms su negalia, laisvai galima patekti į viešbučio kavinę, tačiau automobilių statymo aikštelė yra gatvėje.
Nuvykus ten, kitoje gatvės pusėje galima rasti kelias neįgaliesiems pritaikytas automobilio statymo vietas.
Kad pasiekčiau viešbutį reikėjo pervažiuoti gatvę. Viskas gerai, perėja yra, nuvažiavimai yra, štai aš ir kitoje pusėje prie viešbučio durų. Jos atsidaro automatiškai. Jėėėėė!
Yra nedidelis laiptelis, bet patikėkit, jeigu aš jį įveikiu, įveiksite ir jūs.
Kavinės toli ieškoti nereikia, ji čia pat. Ji per du aukštus, žinoma yra laiptai. Bet yra ir liftas ir kavinės darbuotojai mielai jus palydės iki jo. Žinoma yra ir durų, kurias reikės atsidaryti. Nusileidus vienu aukštu žemyn, man staliukai labiau patiko, jie ne tokie žemi kaip pirmame aukšte ir pasiimti kavos puodelį nuo jų žymiai paprasčiau. Vietos judėti vežimėliu pakanka.
Kad patikrintumėme kaip gi kiti viešbučiai Vilniaus senamiestyje, sekantį susitikimą nusprendėme daryti viešbutyje "Pacai". Žinoma prieš tai pasidomėjus ar jis ir viešbučio kavinė pritaikytas neįgaliesiems. Gavus patvirtininą susitikimas įvyko ten.
Šis viešbutis turi vidinį kiemą su keliomis automobilių statymo vietomis, bet jos skirtos tik viešbutyje apsistoti norintiems svečiams, bet ne kavinės lankytojams, todėl nusprendžiau vykti taksi ir nesivarginti kur reikės palikti savo automobilį. Vidinis kiemas ramus, pakanka vietos laisvai išlipti, taksi išleido arti įėjimo.
Taigi, patekti pateksiu, bet kur statyti automobilį jie neturi. Problemą išsprendžiau taip, kad tiesiog pastačiau automobilį kitoje gatvės pusėje esančioje aikštelėje.
Privažiavus prie viešbučio iš karto pamačiau, kad yra padarytas užvažiavimas, bet neramino ar įveiksiu dar vieną, rodos, nedidelį laiptelį...taigi, užvažiavau! Bet to laiptelio be pagalbos neįveikiau..ačiū tau, Gene, kad pagelbėjai!
Viešbučio durys atsidaro automatiškai ir čia pat pamatome duris į kavinę. Jas galima stumti arba traukti. Žinote kaip aš darau? Aš įsiremiu vežimėliu į duris ir jas stumiu :) bet šį kartą man vėl pagelbėjo Gene.
Kavinė labai graži, erdvi, daug vietos judėti, staliukai patogūs ir vaizdas labai gražus.
Aplankius tris Vilniaus senamiestyje esančius viešbučius, man labiausiai patiko paskutinis, bet labiausiai pritaikytas mano galimybėms vis gi buvo viešbutis "Vilnia". Man, o manau ir jums, labai svarbu būti kuo savarankiškesniems, todėl man labai patinka kai viską galiu pati, o būtent į viešbutį "Vilnia" be niekieno pagalbos ir atvykau bei išvykau.
Tikimės, kad ši informacija jums bus naudinga. jei jums patiko straipsnis, parašykite komentarą po šiuo straipsnių ar mūsų feisbuko paskyroje (https://www.facebook.com/rehadesign/). Jei sulauksime pakankamai jūsų palaikymo tai tęsime toliau. O gal jūs mums pasakysite kur vykti toliau?
Sveiki ;) Su kaikuriais iš jūsų jau esu pažįstama, o kurie manęs dar nežino tai trumpai prisistatau: esu Raimonda. Neįgaliojo vežimėlyje esu jau 5 metus, esu tetraplegikė. Gyvenu netoli Vilniaus. Tapusi neįgali susidūriau su begale kliūčių, kurias ir stengiuosi įveikti.
Kol nedirbau su Rehadesign kompanija į Vilniaus centą ir senamiestį retai ir važiuodavau. Kodėl? Todėl, kad pritaikymas neįgaliesiems tikrai nėra pakankamas, netgi ir ne vidutinis. Nelygus grindinys, kreivos plytelės, bordiūrai, slenksčiai, nėra užvažiavimų arba jie per statūs. Žinoma, kuomet šilta, galima būti lauko kavinėse ar parke, o ką daryti kai atšals?
Taigi surandant tinkamą vietą susitikimui reikėjo pasukti galvą. Kol sugalvojome, jog galima susitikti viešbučio kavinėje, juk jie turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia. Kitas man labai svarbus klausimas ar jie turi parkavimo vietų?
Viskas prasidėjo nuo viešbučio "Vilnia". Paskambinus į jį, darbuotojai patikino, kad viešbutis pritaikytas žmonėms su negalia, laisvai galima patekti į viešbučio kavinę, tačiau automobilių statymo aikštelė yra gatvėje.
Nuvykus ten, kitoje gatvės pusėje galima rasti kelias neįgaliesiems pritaikytas automobilio statymo vietas.
Kad pasiekčiau viešbutį reikėjo pervažiuoti gatvę. Viskas gerai, perėja yra, nuvažiavimai yra, štai aš ir kitoje pusėje prie viešbučio durų. Jos atsidaro automatiškai. Jėėėėė!
Yra nedidelis laiptelis, bet patikėkit, jeigu aš jį įveikiu, įveiksite ir jūs.
Kavinės toli ieškoti nereikia, ji čia pat. Ji per du aukštus, žinoma yra laiptai. Bet yra ir liftas ir kavinės darbuotojai mielai jus palydės iki jo. Žinoma yra ir durų, kurias reikės atsidaryti. Nusileidus vienu aukštu žemyn, man staliukai labiau patiko, jie ne tokie žemi kaip pirmame aukšte ir pasiimti kavos puodelį nuo jų žymiai paprasčiau. Vietos judėti vežimėliu pakanka.
Kad patikrintumėme kaip gi kiti viešbučiai Vilniaus senamiestyje, sekantį susitikimą nusprendėme daryti viešbutyje "Pacai". Žinoma prieš tai pasidomėjus ar jis ir viešbučio kavinė pritaikytas neįgaliesiems. Gavus patvirtininą susitikimas įvyko ten.
Šis viešbutis turi vidinį kiemą su keliomis automobilių statymo vietomis, bet jos skirtos tik viešbutyje apsistoti norintiems svečiams, bet ne kavinės lankytojams, todėl nusprendžiau vykti taksi ir nesivarginti kur reikės palikti savo automobilį. Vidinis kiemas ramus, pakanka vietos laisvai išlipti, taksi išleido arti įėjimo.
Iki viešbučio durų yra šioks toks kalniukas, bet jį įveikus durys atsidaro automatiškai ir visai šalia viešbučio registratūros yra kavinė.Vietos čia pakankamai, staliukai patogūs, aplinka maloni, moderni. Taigi, susitikimas praėjo gerai ir jau galvojame kur susitiksime kitą kartą.
Pasirinkome viešbutį "Amberton". Kaip ir į prieš tai lankytus pasiskambinome pasiteirauti ar pateks neįgalus žmogus į viešbutį ir jame esančią kavinę, ar yra kur statyti automobilį? Taigi, patekti pateksiu, bet kur statyti automobilį jie neturi. Problemą išsprendžiau taip, kad tiesiog pastačiau automobilį kitoje gatvės pusėje esančioje aikštelėje.
Privažiavus prie viešbučio iš karto pamačiau, kad yra padarytas užvažiavimas, bet neramino ar įveiksiu dar vieną, rodos, nedidelį laiptelį...taigi, užvažiavau! Bet to laiptelio be pagalbos neįveikiau..ačiū tau, Gene, kad pagelbėjai!
Viešbučio durys atsidaro automatiškai ir čia pat pamatome duris į kavinę. Jas galima stumti arba traukti. Žinote kaip aš darau? Aš įsiremiu vežimėliu į duris ir jas stumiu :) bet šį kartą man vėl pagelbėjo Gene.
Kavinė labai graži, erdvi, daug vietos judėti, staliukai patogūs ir vaizdas labai gražus.
Aplankius tris Vilniaus senamiestyje esančius viešbučius, man labiausiai patiko paskutinis, bet labiausiai pritaikytas mano galimybėms vis gi buvo viešbutis "Vilnia". Man, o manau ir jums, labai svarbu būti kuo savarankiškesniems, todėl man labai patinka kai viską galiu pati, o būtent į viešbutį "Vilnia" be niekieno pagalbos ir atvykau bei išvykau.
Tikimės, kad ši informacija jums bus naudinga. jei jums patiko straipsnis, parašykite komentarą po šiuo straipsnių ar mūsų feisbuko paskyroje (https://www.facebook.com/rehadesign/). Jei sulauksime pakankamai jūsų palaikymo tai tęsime toliau. O gal jūs mums pasakysite kur vykti toliau?
thanks for telling your story of the trip to Vilnius!!
ReplyDelete